Eroso agonija

Meilės esmė yra ne pozityvi „sielų bendrystė“, kai mylintysis ir mylimasis virsta Tuo Pačiu, sunaikindami vienas kito kitybę, bet – priešingai – abipusis ir besąlygiškas kito asmens kitybės pripažinimas ir priėmimas. Kaip tik tokio santykio su Kitu nunykimą Byung-Chul Hanas vadina „Eroso agonija“ ir sieja jį su Vakarų visuomenėje vykstančiais esminiais pokyčiais. Filosofinių, kultūrologinių esė knyga „Eroso agonija“ provokatyviai analizuoja šiuolaikybę. Hanas analizuoja Larso von Triero filmą „Melancholija“, Wagnerio operą „Tristanu ir Izolda“, populiarų erotinį romaną „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“, remiasi Foucault, Buberiu, Hegeliu, Baudrillardʼu, Flaubertʼu, Barthesʼu, Platonu. Autorius aptaria vėlyvajam kapitalizmui būdingą esminių skirtumų niveliaciją, analizuoja eroso politiką šiandieninėje „perdegimo visuomenėje“. Knygoje „Eroso agonija“ bus Alain Badiou ir Tomo Sodeikos straipsniai.