Rusija be ateities. Totalitarizmo sugrįžimas

Istorijos eigoje išnyksta ištisos civilizacijos. Kaip jos gyveno paskutinius savo dešimtmečius ir dienas? Rusija ir rusai merdėjo jau šimtmetį – karuose, Gulage ir, svarbiausia, kasdien nuvertindami žmogaus gyvybę. Tą nuvertinimą ji visada laikė aplaidumu, bet galbūt tai buvo aktyvus troškimas. Masha Gessen puikiai supranta šiandienos Rusijos režimo prigimtį. Knygoje „Rusija be ateities“, kurią M. Gessen vadina „negrožiniu romanu“, pasakojamas keturių žmonių, gimusių devintojo dešimtmečio pradžioje, gyvenimas. Kiekvienas jų užaugo turėdamas neeilinių lūkesčių: paskatinti to paties dešimtmečio pabaigoje prasidėjusios Sovietų Sąjungos atvirumo politikos ir optimistinių reformų, verslininkai, aktyvistai, mąstytojai ir rašytojai vylėsi sukurti demokratišką ateitį. Tačiau vieną po kito šiuos žmones sutriuškino Vladimiro Putino režimas, sugrąžinęs senosios sovietinės tvarkos veikimo principus ir sukūręs mafijinę valstybės valdymo formą. M. Gessen atskleidžia, kaip Rusija tapo įkalinta savo pačios praeities, ir diagnozuoja jos visuomenę kaip sergančią „pasikartojančiu totalitarizmu“ – lėtine liga, sunaikinsiančia šalį. Masha Gessen (Maša Gėsen, gim. 1967, pasirinkę būti pristatomi daugiskaitos trečiojo asmens įvardžiu) – rusų ir amerikiečių žurnalistai, pelnę prestižinius „Guggenheim Fellowship“ ir „Carnegie Fellowship“ apdovanojimus. Šiuo metu gyvena JAV, Rusijos ir žmogaus teisių temomis rašo žurnalams „The New Yorker“ ir „The New York Times“. 2017 m. „Rusija be ateities“ pelnė „National Book Award“ apdovanojimą, o tokie leidiniai kaip „The New York Times Book Review“, „Washington Post“ ir „Boston Globe“ įtraukė ją į geriausių metų knygų sąrašus. Ilgametė nuosekli ir netriviali V. Putino ir jo režimo kritikė Masha Gessen šioje knygoje parodo, kaip galima pažinti Rusiją po Sovietų Sąjungos žlugimo, – ne kartoti abstrakčias klišes, o pasakoti konkrečių individualių žmonių istorijas. Šitaip mes sužinome, kodėl Rusijai nepavyko iškelti galvos virš tamsos ir ji paniro į dar gilesnę tamsą. O sekdami jos nesėkmės istorija, netikėtai paraštėse galime suprasti, kada ir kodėl mes, skendę toje pačioje tamsoje, sugebėjome nuplaukti kitu keliu ir mums pavyko. Tada tampa lengviau atpažinti ir pasipriešinti autoritarizmo vilionėms. Tai knyga prieš šias pražūtingas pagundas. Tomas Vaiseta, rašytojas ir istorikas