Slanimo raganos

1630 metai. Slanimas – turtingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestas, Sapiegų giminės valda. Vilniaus vaivados Leono Sapiegos valdinė Ona, pravarde Korotka, apkaltinama kerėjimu. Vienas Slanimo miestietis pareiškia, kad Ona nužiūrėjo jo žmoną, o žydas prekeivis dievagojasi buvęs jos prakeiktas. Tardoma kaltinamoji, vildamasi išsigelbėti, išsitaria žinanti, ką išties derėtų siųsti į laužo liepsnas. Gretimo kaimo popo žmoną bajorę Rainą, visų gerbiamą pribuvėją. Ji užkerėjusi Vilniaus vaivados sūnų Joną Stanislovą Sapiegą ir užleidusi jam melancholiją. Ona tikina žinanti, kaip Sapiegą atkerėti, kad šis vėl jaustųsi laimingas ir vėl užsimanytų vesti, bet ar ja patikės teisėjai? Ar Raina stos prieš teismą ir ar kilmingajai pavyks išvengti Salemo raganų lemties? Šio sodraus istorinio romano „Slanimo raganos“ siužetą autorei diktavo XVII amžiaus dienoraščiai, prisiminimai, laiškai, kelionių aprašymai ir visa, kas kūrė daugiaetninę LDK kultūrą, o daugelis knygos personažų iš tiesų kadaise gyveno. Kristina Petrauskė – istorikė, radijo laidų vedėja, dirbanti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. „Instagram“ ir „Tik tok“ platformose dar žinoma kaip Chistorikė, savo paskyrose populiarinanti LDK istoriją ir kultūrą. Šiuo metu tyrinėja LDK XVI-XVII a. karybos ir kultūros istoriją, tačiau taip pat didelį dėmesį skiria kasdienybei. Apie neįprastą XVII a. kasdienybę ir jos romanas.