Ar kada pagalvojai, kodėl vienaragiai turi ragus? Atsakymas gan netikėtas, tačiau saldus it ledai ir tvirtas kaip draugystė!
Kartą mergaitė vardu Liepa magiškame miške rado skristi besimokančius arkliukus. Vienas jų negalėjo pakilti į orą, todėl mergaitė nusprendė padėti. Kartu su arkliuku lėkė greičiau už vėją, ritinėjosi žolėje ir net mosavo burtų lazdele. Deja, niekas negelbėjo. Norėdama pradžiuginti nuliūdusį draugą ji nutarė atnešti jam naminių ledų, tačiau užkliuvusi už akmens juos išmetė į orą. Ledai nukrito arkliukui ant galvos... Tikra (ne)laimė?! Geri mergaitės ketinimai padarė stebuklus – juokdamasis arkliukas pakilo į orą, o vaflinis ragelis jam taip patiko, kad iki šiol jį dėvi kaip draugystės simbolį. Kartais nepavykęs planas gali virsti didžiausiu atradimu!
Knyga „Kartą gyveno vienaragis be rago“ – tai nepaprasta istorija apie tikrą draugystę, šeimos artumą, mokanti su humoru, kūrybingai pažvelgti sunkumams į akis. Gyvenimas yra šiek tiek magiškas, tereikia atverti tam duris.
