2024-ieji yra rašytojos, gydytojos Elenos Spurgaitės 100-mečio metai. Jos pasakų knygelė „Žaliapūkė“ yra tikroji mūsų vaikų literatūros klasika.
Knygų Elena Spurgaitė parašė nedaug, jos nedidelės, bet išsakytos mintys didelės. Net pasakų personažų vardai liudija jų kilnumą, teisingumą – senutė Geruonėlė, katinėlis Rainasis Medžiotojas, šunelis Uolusis Sargybinis, gaidelis Kiemo Tvarkytojas, žaltys Žinianešys, kareivėlis Narsutis. Kokios svarbios šiais laikais tokios pareigos, tokios savybės. O pasipūtėliai, išsišokėliai, skriaudikai, plėšrūnai ir klastūnai turi sulaukti pelnyto atpildo. Kur dar gerumo kupini „Ligonėliai“, jūreivis Baltrukas, iš Suvalkijos lygumų nuplukdytas į Aukštaitijos ežerus.
Kaip sako rašytoja Gintarė Adomaitytė, „Jūreivis Baltrukas“ galėtų būti keliautojo pradžiamokslis, skatinantis pažinti ir mylėti gimtąjį kraštą, nes gamtos ir žmogaus sutarimas toks reikalingas.
Tokia geruonėlė buvo ir pati rašytoja Elena Spurgaitė, 11 metų dirbusi dantų gydytoja Kazlų Rūdos vidurinėje mokykloje. Kaip prisimena kraštiečiai, vaikai ne tik nebijodavę besišypsančios gydytojos, bet net bėgdavę iš pamokų į jos kabinetą. Rašytojos kūrinėliai – tarsi sakmės. Skaitytojai nuteikiami gėrio ir blogio kovai, kurioje gėris turi nugalėti.
