Dienų vaikai (su defektais)

Tik viršelio nedideli pažeidimai. ŠIOJE KNYGOJE KASDIEN GIMS PO ISTORIJĄ Urugvajietis Eduardo Galeano (1940–2015) – vienas iškiliausių Lotynų Amerikos rašytojų, daugiau nei 40-ties knygų autorius, savo talentu prilygstantis J. L. Borgesui, J. Cortázarui ir G. G. Márquezui. Galeano pasakojimo stilius – savitas ir išskirtinis, o kūryba peržengia įprastų literatūros žanrų rėmus supindama istorinius faktus ir vaizduotę, magiškąjį realizmą, mitologiją ir poeziją, socialinę bei politinę analizę. Kiekviename šios ypatingos knygos puslapyje pateikiama po vieną pasakojimą, įkvėptą tam tikros kalendorinių metų datos. Su ironija, humoru ir poetiniu tikslumu istoriniame žemėlapy atrandami pamiršti arba niekad nepažinoti vyrai ir moterys, kurių gyvenimai primena tamsiausias žmonijos valandas ir saldžiausias pergales. Per mažas istorijas papasakojama mūsų didžioji istorija. Čia rasite daugybę įkvepiančių pasakojimų: apie brazilus, kurie surengė bučinių demonstraciją protestuodami prieš diktatūrą, apie keistą dieną, kai Meksika užpuolė Jungtines Amerikos Valstijas, apie „begėdes“ moteris, kurios 1901 m. išdrįso tuoktis vienoje Galisijos bažnyčioje, apie nesavanorišką Brazilijos nacionalinės gastronomijos pradininką vyskupą, kurį suvalgė indėnai, ar Persijos vizirį, kuris, slapstydamas knygas nuo karo, sukūrė vaikštančią biblioteką... Kviesdamas susimąstyti apie šiandienos žmonijos padėtį ir mūsų pasirinkimus, E. Galeano iškelia iškalbingus, nors ir mažai žinomus, istorijos faktus ir smerkia intelektinių, lingvistinių ir dvasinių lobių, kuriuos beveik pamiršome, naikinimą. „Majai tiki, kad esam dienų vaikai, laiko vaikai. Man kilo mintis, kad knygoje kasdien gims po istoriją, nes mes, žmonės, esam sudaryti ne tik iš atomų, bet ir iš istorijų“, – Eduardo Galeano. Šis didingas humanistinis kūrinys – moralinis kompasas, rodantis, kaip turime gyventi ir kaip prisiminti. Ir žadinantis tai, kas mumyse geriausia.