„Knyga intelektualiai novatoriška, siekusi pakeisti pasaulį į gerąją pusę. Šiandien niekas negali atsistoti greta Keyneso ir jokia knyga negali prilygti „Bendrajai teorijai“.“
Paul Krugman, ekonomistas, Nobelio premijos laurealtas, šaltinis „Krugman on Keynes“, billmoyers.com

„Gremėzdiškas apibrėžimas staiga užleidžia vietą nepakartojamai kadencijai. Ir kai galiausiai viską įveiki, paaiškėja: analizė paprasta kaip diena – ir kartu visiškai nauja. Trumpai tariant, tai – genijaus kūrinys.“
Paul Samuelson, ekonomistas, Nobelio premijos laureatas

Žmonijos istorijoje žinomi trys įtakingiausi ekonomistai ir jų svarbūs klasikiniai politinės ekonomijos veikalai, padėję pamatus atitinkamoms politinėms ideologijoms ir ekonominėms sanklodoms. Pirmiausia tai liberalizmo ir laisvosios rinkos ekonomikos tėvas Adamas Smithas ir jo fundamentalus penkiatomis „Tautų turtas“ (1776). Antras – marksizmo pagrindų ir socialistinio ekonomikos modelio kūrėjas Karlas Marxas su „Kapitalo“ tritomiu (1867–1794). Trečias – XX a. gerovės valstybės teoretikas Johnas Maynardas Keynesas, kurio ekonomikos teorija, šiandien vadinama keinsizmu.

Šiandien J. M. Keyneso teorija visuotinai pripažįstama kaip esminė, tiksliai ir išsamiai apibūdinanti, kaip rinkos veikia krizių ir neapibrėžtumo sąlygomis. Lietuvoje keinsizmas vis dar lieka ekonominio ir politinio gyvenimo paraštėse, jo idėjos nėra įsisąmonintos, netgi demonizuojamos dėl sovietinės mūsų istorijos, instinktyviai atmetant bet kokį ekonomikos reguliavimą.

„Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ (The General Theory of Employment, Interest and Money, 1936), suformavusi XX a. vyravusios ekonomikos teorijos pamatus ir nepraradusi aktualumo per beveik devynis dešimtmečius, buvo išversta į daugiau nei 30 kalbų. Tai politinės ekonomijos ir filosofijos genijaus brito J. M. Keyneso opus magnum.

Knyga „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ padarė milžinišką įtaką ekonomikos mokslo ir ekonominės politikos raidai:

pagrindė šiuolaikinę makroekonomiką ir sukūrė jos terminiją;

į ekonominį mąstymą įtraukė psichologinį veiksnį – vadinamąjį „animal spirits“, kartu paaiškindamas, kad ekonomiką veikia ne tik racionalus elgesys;

paneigė klasikinės liberaliosios teorijos postulatus apie laisvosios rinkos savireguliaciją ir įrodė, kad be valstybės įsikišimo ekonomika gali ilgai stagnuoti;

pagrindė valstybės intervencijos į ekonomiką būtinumą per nuosmukius ir krizes;

suteikė vyriausybėms praktinį instrumentų rinkinį kovai su ekonominių nuosmukių pasekmėmis; padėjo pamatus santvarkos modeliui, grindžiamam socialine atsakomybe ir visiško užimtumo siekiu.

Knyga „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija“ pateko į daugybę geriausių, įtakingiausių ir svarbiausių knygų sąrašų. 1998 m. žinomos JAV knygų serijos „Modern Library“ leidėjų sudarytame geriausių XX a. negrožinės literatūros knygų šimtuke J. M. Keyneso veikalas užėmė aukštą 10-ą vietą; 2011 m. „The Times“ įtraukė jį į geriausių visų laikų negrožinės literatūros knygų šimtuką; 2017 m. Didžiosios Britanijos mokslininkai suteikė jam įtakingiausios visų laikų knygos titulą ir pan.

XX a. antroje pusėje keinsistinė ekonomika tapo pagrindine daugelio Vakarų vyriausybių politikos kryptimi, sukūrusia gerovės valstybes pokario Europoje. Praeito amžiaus aštuoniasdešimtiniais kilus neoliberalizmo bangai, keinsizmas buvo patrauktas į šalį, tačiau XXI a. daugelis vyriausybių vėl vykdė keinsistiniu mąstymu grįstą intervencinę politiką, padėjusią įveikti 2008 m. recesijos, 2019–2021 m. Covid pandemijos ir vėliau prasidėjusių ekonominių perturbacijų pasekmes.