Romane „Ei, labas rytas, kaip laikaisi?“ veiksmas sukasi apie tris personažus, pavadintus dievų vardais: apie Leipcigo menininkų sutuoktinių porą Junoną ir Jupiterį bei Benu iš Nigerijos, kurio vardas senovės egiptiečių mitologijoje reiškia Fenikso pirmtaką, mirusiųjų dievą.

Junona visą savo laiką skiria išsėtine skleroze sergančiam vyrui Jupiteriui, padeda jam dorotis su kasdieniu gyvenimu. Ji pati yra performansų kūrėja. Šokdama baleto salėje, jaučiasi taip, tarsi atsiplėštų nuo žemės ir gyventų tikrąjį gyvenimą, mažame bute palikusi beveik negalintį judėti savo vyrą, puolusį dievą Jupiterį. Juna jį vis dar dievina. Naktimis, kai negali užmigti, neria į skaitmeninį pasaulį, kur įsitraukia į apgaulingą žaidimą, megzdama savo pačios melo tinklą. Ji kalbasi su vyrais, žadančiais amžiną meilę.

Tačiau, užuot patikėjusi jų suktybėmis, Junona patiria savotišką laisvę. Šnekėdamasi su tais vyriškiais, gali būti tokia, kokia nori būti, sakyti tai, ką nori pasakyti. Internete ji tarsi ieško savų žvaigždynų. Dieviški vardai ir labai žemiškos problemos susipina. Junai net žinučių rašymas – saviraiška. Ji susiduria su Benu. Jųdviejų naktiniai pokalbiai paženklinti ironija ir intymumu, Benas perpranta ją, kaip ir ji perpranta jį.

„Ei, labas rytas, kaip laikaisi?“ – tai istorija, parašyta paties gyvenimo, net ir pačios autorės išgyvenimų, nes nieko nėra intensyvesnio už tiesą. Ji apgalvoja kiekvieną sakinį, kad užtikrintų knygos tempą, siužeto patrauklumą. Ir teksto išdėstymas yra kitoks nei įprastame romane.

Martina Hefter – vokiečių rašytoja, poetė, performasų kūrėja, pelniusi daugiau kaip dešimt apdovanojimų. Tarp jų – Didįjį Vokietijos literatūros fondo prizą už lyrinę kūrybą, o už romaną „Ei, labas rytas, kaip laikaisi?“ apdovanota prestižine Vokietijos literatūros fondo didžiąja premija 2024.