Amerikiečių mokslinės fantastikos klasiko Isaaco Asimovo „Fondas ir Imperija“ – antroji garsiosios „Fondo“ serijos dalis. Ar atsilaikys Fondas prieš irstančios ir neišvengiamai žlungančios, tačiau vis dar stiprios Imperijos galybę?

Fondas sėkmingai išgyveno gretimų barbariškų ir priešiškai nusiteikusių planetų puolimus. Tačiau tai tebuvo pirmas žingsnis – dabar Fondo vyrai ir moterys priverstas susidurti su kur kas pavojingesniu Imperijos priešu – jos ankstesnę šlovę atkurti pasiryžęs generolas Belas Riosas ir jo vadovaujamas laivynas. Jis pasiryžęs užkariauti Fondą paskutinio galingo imperatoriaus Kleono II garbei. Imperija silpnėja ir irsta, Tačiau net vieną pergalę po kitos skinantis Riosas bus priverstas sustoti – niekas negali atsispirti istorijos dėsniams.

Neeilinis mokslininkas ir vienas iš Fondo įkūrėjų Haris Seldonas, remdamasis žmonijos masių dėsnius tyrinėjančiu psichoistorijos mokslu, numatė, kad Imperija neišvengiamai žlugs, o Galatikai bus lemta panirti į trisdešimt tūkstančių metų trunkantį barbarizmo ir regresijos laikotarpį. Kad to išvengtų ir šį laikotarpį sutrumpintų, Haris Seldonas įkūrė du Fondus – bent vienas iš jų turi tapti naujosios Imperijos pradžia ir atkurti buvusią civilizaciją.

Seldonui mirus, Fondo atstovai sugebėjo atsispirti išorinių pasaulių agresijai. Tačiau darbar jų dar laukia kur kas pavojingesnis priešas, kurį sunaikinti nori ir pats Belas Riosas. Deja, net įžvalgusis Seldonas nenumatė, kad užgims mutantas, gebantis žmones paversti vergais – šis gebėjimas metalo laužu pavers bet kokį karinį laivyną.

Isaaco Asimovo „Fondas“ – viena iš geriausiai žinomų mokslinės fantastikos serijų. Tai įtempto siužeto, drasių idėjų ir plačios perspektyvos pasakojimas. Tai istorija apie ryžtingų vyrų ir moterų pastangas išsaugoti žmoniją net ir tada, kai, atrodo, tamsos ir smurto liūnas yra nenugalimas.

„Fondo“ trilogiją grindžianti istorija nutolsta nuo visų mokslinės fantastikos tropų. Nors pasakojimo erdvė apima visą Galaktiką, čia nesutinkame jokių egzotiškų gyvybės formų. Tai – žmonijos ateities istorija, kuri nėra nei utopinė, nei distopinė. Nors autorius ir rašo apie ateities technologijas – už šviesą greitesnius kosminius laivus ar patobulintas žmogaus galias – visa tai tik papildo siužetą, o ne grindžia jį.“
Gizmodo