„Karo kvailio istorija“ – berniūkščio pasakojimas apie Romos išlaisvinimą iš nacių okupacijos. Ką ir kaip papasakotų viską savo akimis matęs vaikas?

Tėvas 1944 m. birželio 4 dieną buvo aštuonerių. Jis mėgo pasakoti šią istoriją. Prisimindavo tik per plauką nežuvęs dėl svogūno, kai kažkoks kvailys į jį iššovė. Tėvas sakė, kad tas karo kvailys jį beveik kliudė, tad teko mesti svogūną ir gelbėtis.

Tada buvo neramu – vokiečiai traukėsi, o sąjungininkai artėjo. Kareivių ir technikos judėjimas Romoje vyko iš pietų į šiaurę, o tėvas, lyg tyčia, namo keliavo priešinga kryptimi. Paskui jis juokavo, kad ėjo prieš Istorijos srovę.

„Karo kvailio istorija“ – tai trisdešimt metų besitęsiantis pasakojimas apie vieną dieną, kurį vis papildo ištikimiausi palydovai – prisiminimai ir vaizduotė. Paradoksalių scenų sugretinimai tikrai nustebins skaitytoją.

„Karo kvailio istorija“ – tai kelionė laiku, tad pažvelkime, ką aplankysime. Visų pirma, Kvadraro, Šv. Lauryno ir Trasteverės kvartalus Romoje, Čiočiariją Pietų Italijoje, Racibužą Lenkijoje. Laiku keliausite į 1944-uosius ir pamatysite Amžinąjį miestą, kurio nebėra. Šioje literatūrinėje kelionėje jus lydės margaspalviai Romos personažai, kurie ilgai neužsibus. Tik tiek, kiek trunka neskubūs pusryčiai…

„Karo kvailio istorijoje“ bus daug juoko pro ašaras. Be to, teks išmokti pamoką, kad diktatūra yra didžiausias nesusipratimas žmonijos istorijoje. Ir, beje, neskubėkite rinkti gatvėje besimėtančių svogūnų!

Knygos autorius Ascanio Celestini – italų rašytojas, dramaturgas ir kino režisierius. Baigęs filologijos studijas susidomėjo antropologija ir teatru. Įdomu, kad jo „Karo kvailio istorija“ pirmiausia buvo pastatyta kaip spektaklis, o vėliau tapo knyga. Į lietuvių kalbą knygą išvertusi Toma Gudelytė – lietuvių ir italų filologijos išsilavinimą turinti vertėja, humanitarinių mokslų daktarė. Moteris rašo tekstus kultūros žurnalui „Literatūra ir menas“.

Italų rašytojo Ascanio Celestini knygos „Karo kvailio istorija“ vertimas į lietuvių kalbą – Europos Sąjungos remiamo vertimų projekto „Keliautojai laiku“ dalis. Juo siekiama pristatyti šiuolaikinę Europos prozą ir jos kūrėjus, bei šio žemyno plačią kultūrų ir epochų istoriją. Tai jungtis tarp skirtingų šalių, pažinčių, patirčių ir bendros tūkstantmetės Europos istorijos. Didelis dėmesys serijos knygose skiriamas ir vertėjams – jų pavardės puikuojasi šalia rašytojo.