„Kai dingsta kas nors brangaus ir nepakeičiamo, jaučiamės lyg pabudę iš sapno.”

„Kelionė į Rytų šalį“ – kūrinys, kuriame gausu simbolių, alegorijų bei neregimų ryšių. Šioje istorijoje nutrinamos ribos, skiriančios laiką ir erdvę, gyvenimą ir poeziją, iliuziją ir realybę. Keliauninkų draugija – visų aistringai ieškančiųjų ir atsidavusiųjų, praeities ir šių laikų didžių protų Brolija – yra slėpiningoje kelionėje, kurios tikslas – ne geografiniai Rytai, o atsidavimas viršasmenės visumos paieškoms, idėjai ir bendrystei.

„Jūs taip susisielojęs ir taip skubate, – pasakė jis raminamai. – Tai nepuošia. Tik iškreipia veidą ir sukelia ligas. Verčiau mudu eikime lėtai, visai lėtai, tatai geriausiai ramina. O dar keli lietaus lašai – nuostabu, tiesa?”