Klaipėda – trečias didžiausias Lietuvos miestas – daugeliui tėra stotelė pakeliui į Palangą ar Kuršių neriją arba yra matoma tik kaip svarbiausias šalies uostas, strategiškai itin reikšminga vieta. Tad daugiabriaunis Klaipėdos architektūrinis charakteris dažnai lieka nepažintas. Kuo šis miestas ir jo urbanistinis audinys savitas? Ir ką reiškia žodis „uostamiestis“ – miestą uoste ar uostą mieste?

Klaipėdos architektūros gidas pateikia nuoseklią trijų periodų (iki 1945 m., sovietinio laikotarpio ir po 1990 m.) uostamiesčio architektūros ir urbanistikos panoramą – iki šiol rašyta tik apie senus laikus arba sovietmetį. Knygoje aprašoma beveik 250 objektų nuo seniausių laikų iki šiandien: ne tik gyvenamieji ar visuomeninės paskirties pastatai, bet ir viešosios erdvės, uosto bei pramonės infrastruktūra. Suvokti Klaipėdos ir platesnį istorinį kontekstą padės istorikų ir architektūros tyrėjų parengti įvadiniai straipsniai.

Leidinys papildo leidyklos LAPAS jau nuo 2014 metų lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis leidžiamų architektūros gidų sąrašą (Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas, 2015; Vilnius 1900–2016. Architektūros gidas, 2017) ir užbaigia pajūrio miestų gidų seriją (Neringa. Architektūros gidas, 2020; Palanga. Architektūros gidas, 2021).

Klaipėdos architektūros gide rasite:

246 pastatų ir kitų objektų istoriją

išsamius įvadinius straipsnius, kuriuos rašė žymūs istorikai ir architektūros tyrėjai Vasilijus Safronovas, Liutauras Nekrošius, Vaidas Petrulis, Martynas Mankus, Matas Šiupšinskas, Kristina Sadauskienė

istorinius Klaipėdos miesto kadrus bei šiuolaikines fotografų Norbert Tukaj ir Pauliaus Sadausko darytas pastatų nuotraukas

pastatų brėžinius ir urbanistines schemas

Klaipėdos miesto žemėlapį su pažymėtais architektūros objektais