„Kopos vaikai“ – 1976 m. pasirodęs Franko Herberto mokslinės fantastikos romanas, trečias iš „Kopos“ serijos, kurią sudaro šešios knygos. Iš pradžių ši knyga spausdinta dalimis leidinyje „Analog Science Fiction and Fact“, ir tai paskutinis „Kopos“ serijos romanas, pasirodęs spaudoje prieš knygų išleidimą.

Romane vaizduojami įvykiai praėjus devyneriems metams po to, kas nutiko knygoje „Kopos Mesijas“. Knygos „Kopa. Mesijas“ pabaigoje apakęs Polas Atreidas išeina į dykumą, palikęs savo dvynius Letą ir Ganimą auginti fremenams, o jo sesuo Alija valdo visatą kaip regentė. Vaikai atsibunda dar gimdoje veikiant prieskoniui ir paveldi Polo vizijas apie visatos likimą, o šito vaidmens be galo trokšta Alija. Korinų šeima rezga sąmokslus, kaip susigrąžinti sostą, o bene geseritės susivienija su Tleilaksu ir Kosminių kelionių gildija, idant valdytų prieskonį ir Polo Atreido vaikus. Veiksmas vyksta Arakyje po Muadibo netekties, planetos kraštovaizdis keičiasi į žalią, pasakojama apie dvynius Ganimą Atreidę ir Letą Atreidą II bei jų iškilimą į valdžią. Taip pat aprašomas konfliktas tarp ledi Džesikos ir Alijos Atreidės, kuri apsėsta seniai mirusio barono Vladimiro Harkoneno atminties-sąmonės.