„Lota“ – pasakojimas apie paauglę mergaitę, kuri viena pati stengiasi susidoroti su mamos netektimi ir netikėtai užgriuvusia vienatve. Autorė Diana Gancevskaitė įtaigiai pavaizdavo jauno žmogaus skausmą, kintančią pasaulėjautą ir niūrioje kasdienybėje vos užčiuopiamą vilties spindulėlį.

Lotai greitai sukaks keturiolika metų. Ir ji jau pusmetį bando susitaikyti su artimiausio žmogaus – mamos – netektimi. Liūdesys ir tuštumos pojūtis lydi ją kiekviename žingsnyje, o smulkmenos, kas dieną primenančios mamą, – skaudžiai duria širdį. Net paprasčiausia sriuba šaldytuve skaudina, nes mama mokėjo ją išvirti, o Lota su tėčiu, deja, nemoka.

Lotos tėtis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Jam irgi nelengva, tačiau vyras privalo dirbti. Lotos tėtis išvažiuoja tikėdamasis, kad praėjo pakankamai laiko, o dukra pakankamai didelė ir savarankiška, kad galėtų pasilikti namuose viena. Savo rūpestį jis išreiškia užpildydamas šaldytuvą kalnu maisto ir kas valandą rašydamas trumpąsias žinutes su klausimais ar viskas gerai.

Viskas gerai, kiekvieną kartą tėčiui atsako Lota, nors negali žiūrėti į šaldytuve gulinčią vištą, pirktines mišraines ir dirbtines sriubas. Ji ruošiasi viską išmesti, viena užsidaryti namuose ir daugiau niekada nebevaikščioti į mokyklą. Net ir tada, kai tėtis sugrįš. Nes mokykloje visi žiūri į ją su užuojauta.

Į mokykla Lota nenori eiti dar ir dėl to, kad jos geriausia draugė Sonata guli ligoninėje. Čia ji praleis tris mėnesius. Sonata kenčia nuo valgymo sutrikimų ir žinutėmis atakuoja Lotą vis prašydama ją aplankyti. Tik mergaitė neplanuoja net kojos kelti iš namų. Jai visko per daug ir viskas per greitai.

Lota nenori eiti nei į mokyklą, nei lankyti Sonatos, nei bendrauti su įkyrokais kaimynais. Vienintelis jos draugas bei pašnekovas yra nukaršęs šuva Lyras, o vienintelis visų bėdų sprendimas– užsidaryti namuose. Visgi, Lota pasaulyje yra ne viena ir gyvenimas atkakliai kviečia ją sugrįžti.

Autorės Dianos Gancevskaitės paaugliams skirta apysaka „Lota“ yra skaudi istorija, aštrios kasdienybės nuotrupos, asmeninės širdgėlos liudijimas ir žiupsnis šviesos bei vilties.

Diana Gancevskaitė – aktorė, vertėja, žurnalistė, rašytoja. 2015 m. autorė gavo metinę Asociacijos LATGA stipendiją Jauniesiems menininkams ir sukūrė pjesę vaikams „Benediktas ir žirafa“. Diana Gancevskaitė nuolat rašo straipsnius apie teatrą, kultūrą, vaikų ir jaunimo literatūrą.