O kas ji ta Elena Mezginatė? Kodel ji kreipiasi į mane taip „mano senas drauge”? Gal ji mane pažįsta? Kodėl jos knyga leidžiama jau trečią kartą?
Gimė 1941 m. Rokiškio rajone, Petriškiuose. Pirmieji eilėraščiai parašyti tada, „kai liepė mokytoja”.
Profesinis gyvenimas bėgo laikraščių redakcijose. Rokiškio, Kupiškio, tačiau ilgiausiai Panevėžio. Poezija nėra profesija, kaip Elena sakydavo, tačiau buvo visada šalia. Nors, tiesą sakant, neaišku, kas buvo šalia, o kas buvo tikrasis gyvenimas…
Tragiškai pasibaigus abiem gyvenimams, 2005 m. vasario d. Poetė atgulė amžinam poilsiui kalnelyje po beržais… kuriuos kapinių formuotojai nupjovė.
JOS labai trūksta. Visiems. Net tiems, kurie to nežino. Jos, Elenos Mezginaitės, labai trūksta ne tik Aukštaitijai.

Tai, ką skaitytojas ima į rankas, nėra rinktiniai ir akademiniai raštai. Čia kiek įmanoma išsamiau sutelkta visa skelbta (ne vien knygose) Elenos Mezginaitės (1941-2005) poetinė kūryba, atrinkta jos interviu, keletas pjesių Lėlių vežimo teatrui, dienoraščių fragmentų, kad atsiskleistų svarbiausia – nepriklausoma, savarankiškai mąstanti ir originali šios kūrėjos asmenybė.

Trečioji knygos „Mano senas drauge” laida papildyta Viktorijos Daujotytės straipsniu „Talentinga provincijos šokėja, muškietininkė” ir Elenos Mezginaitės draugų prisiminimais bei Poetės rankraščiu. Knygoje „Mano senas drauge” taip pat rasite Valdemaro Kukulo straipsnį „Elenos Mezginaitės fenomenas” . Knygos pabaigoje – nuotraukos.