Mano žmogus

Nes jinai – jo žmogus. Ne tam, kad jis ją pasisavintų. O tam, kad sutiktų ją su meile.

Ruta ir Gormas. Ji – pripažinta pasaulinio garso dailininkė, užaugusi neturtingoje šeimoje, vienoje iš Šiaurės Norvegijos priekrantės salų. Jis – iš to paties krašto kilęs pasiturinčio prekybininko sūnus. Atsitiktinis susitikimas vaikystėje abiem paliko neišdildomą pėdsaką. Ruta ir Gormas buvo skirti vienas kitam, bet per daugybę metų įvykę šeši susitikimai nepasirodė lemtingi.

Septintas susitikimas viską pakeitė. Subrendę, išgyvenę skyrybas, naujas pradžias ir nuviliančias pabaigas – jie pagaliau surado vienas kitą.

„Mano žmogus“ pasakoja bendrą Rutos ir Gormo istoriją: kalba apie Rutos santykį su tapyba ir pripažinimu, apie Gormo pastangas išsivaduoti iš verslininko rutinos ir pasiryžus drąsiems pokyčiams susikurti prasmingesnį gyvenimą.

„Mano žmogus“ – nuostabus ir ambicingas romanas apie bekompromisį meną ir brandžią meilę. Perskaitysite jį vienu prisėdimu.“
Jyllands-Posten

„Herbjørg Wassmo rašo apie meilę taip, kaip joks kitas šiuolaikinės literatūros kūrėjas. Romane „Mano žmogus“ ji, kaip ir daugybę kartų anksčiau, sukūrė dramą, kuri yra „didesnė nei gyvenimas“.
NRK

Herbjørg Wassmo (g. 1942 m.) yra viena populiariausių autorių Norvegijoje. 1976 m. ji debiutavo su eilėraščių rinktine „Sparnų mojai“, o visuotinį pripažinimą jai pelnė 1981 m. pasirodžiusi pirmoji „Toros“ trilogijos knyga „Namas su akla stiklo veranda“. 1986 m. rašytoja apdovanota Šiaurės šalių tarybos premija.

Žymiausiuose savo kūriniuose H. Wassmo kuria sodrų Šiaurės Norvegijos pakrantės žvejų bendruomenės vaizdinį, kalba apie sunkius išbandymus, skaudžias patirtis ir nepalaužiamą tvirtybę.

2021 metais pasirodęs autorės romanas „Mano žmogus“ – du dešimtmečius lauktas knygos „Septintas susitikimas“ tęsinys. Papasakoti tolesnę Rutos ir Gormo istoriją autorę įkvėpė jos vyro paraginimas sukurti knygą apie tokį, rodos, banalų dalyką kaip meilė.

Herbjørg Wassmo gyvenimo iššūkiu tapusiame romane „Mano žmogus“ gvildenamos temos, būdingos visai jos kūrybai. Tai ir pasakojimas apie beatodairišką maištą prieš gyvenimo konstruojamus rėmus, ir šio maišto kainą, kurią tenka sumokėti pačiam ir kitiems, arčiausiai esantiems. Bet visų pirma – apie didžiulį poreikį gyvenime sutikti žmogų, kurį galėtum pavadinti savu.