Garsi poetė, dramaturgė, vertėja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2023) VIOLETA PALČINSKAITĖ kuria vaikams ir suaugusiesiems jau šešis dešimtmečius. Su jos eilėraščiais užaugo ne viena karta, o garsioji pjesė „Aš vejuos vasarą“ ir vėl scenoje – šį kartą „Keistuolių“ teatre Vilniuje.

Dvi atsiminimų knygos – „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“ (2015) bei „Paslapties babilonai, arba Aš tau siunčiu labų dienų“ (2019) – tapo staigmena ne tik skaitytojams, bet ir pačiai autorei, prisiekusiai niekada nerašyti memuarų. Trečioji knyga „Pilnaties babilonai, arba Kristiano Anderseno rožė“ – tarsi baigiamasis trilogijos akordas. Su puikiu humoru papasakotos neretai itin dramatiškos istorijos, seniai rašyti ir vėl atrasti eilėraščiai suaugusiesiems ir vaikams, tarsi pratęsiantys pasakojimo nuotaiką, nukelia mus į autorės vaikystę, praskleidžia ilgų kūrybos metų užkulisius ir piešia fragmentiškus, bet nepamirštamus rašytojos artimųjų bei garsių kultūros žmonių portretus. Kartu atskleidžia buvusio laiko dvasią, asmeninio gyvenimo peripetijas, šiandienos jausenas ir nerimą.

Kaip ir ankstesnėse „Babilonų“ knygose, čia naudoju savo pjesės pavadinimą. Šįsyk – pjesės „Kristiano Anderseno rožė“, kurią Gytis Padegimas pastatė Kauno dramos teatre. Vieną pilnaties naktį sugalvojau ir visus naujos knygos skyrius pavadinti Anderseno pasakų vardais, pasakų, kurios iš tiesų neturi jokių tiesioginių sąsajų su mano knygos tekstais. Tai tik simboliai. Nors kartais… Juk lordas Baironas yra sakęs, kad tikrovė neretai būna tokia keista, kur kas keistesnė už fantaziją.
Violeta Palčinskaitė