Tegul užtruksiu iki savo paskutinio atodūsio, bet vieną dieną visi pasaulio dailininkai, meno mylėtojai ir kritikai žinos Vincento van Gogo vardą.

XIX a. pabaigos Paryžius. Rodeno, Monė, Tulūzo-Lotreko, Dega, brolių van Gogų laikai. Čia iš gimtosios Olandijos pas brolį Andriesą gydytis sudaužytos širdies ir lavinti tapybos įgūdžių atvyksta nelaimingą meilę patyrusi Johana. Lydima brolio vaikšto po Monmartrą, žavisi laisva kūrybiškumo dvasia, stebi kylantį Eifelio bokštą ir patraukia Teo van Gogo akį bei širdį.

1890 m. provincijoje miršta visai nuskurdęs, niekieno neįvertintas, proto ligos kamuojamas Vincentas van Gogas. Netrukus 28-erių metų jo svainė Johana van Gog-Bonger tampa gausaus dailininko kūrybinio palikimo paveldėtoja ir saugotoja. Iki tol iš viešo gyvenimo stumiama moteris peržengia visas išankstines visuomenės nuostatas ir imasi veiklos. Jos pastangomis Paryžiuje po dešimties metų surengta paroda pagaliau priverčia pasaulį pripažinti neprilygstamą didžio dailininko talentą.

Romanas „Ponia van Gogh“ piešia modernistinį XIX a. Paryžiaus paveikslą, parodo anuomet tramdomų kūrybiškų moterų apmaudą, atskleidžia skaudžią talentingo dailininko tragediją ir drauge suteikia balsą nepaprastai moteriai, atvėrusiai pasauliui postimpresionistinių Vincento van Gogo šedevrų vertę.

Caroline Cauchi (Kerolain Kauki) – maltiečių ir britų kraujo turinti rašytoja. Ji dėstytojavo universitete, o paskui ėmėsi literatūros. Įgijo kūrybinio rašymo daktarės laipsnį. Jos domėjimosi sritis – Johannos van Gogh-Bonger biografija, XIX a. kūrybiškų moterų tildymo nuostatos ir tiesą atkuriančio rašytojo moralinė atsakomybė. Autorė dar yra parašiusi daugiau kaip dešimtį romanų Caroline Smailes vardu.