Ši serijos „Prabilę namai“ knyga „Vilniaus Didžioji Pohulianka (1795–1940): kaip kūrėsi naujas miestas“ yra apie augantį Vilnių ir to spurto liudininkę Didžiąją Pohulianką. Taip gatvė vadinta ilgiau nei šimtmetį, kol 1939 m. pabaigoje gavo vieno žymiausių vilniečių – Jono Basanavičiaus – vardą.

Knygoje „Prabilę namai. Vilniaus Didžioji Pohulianka (1795–1940): kaip kūrėsi naujas miestas“ aiškinamasi, kaip Didžiosios Pohuliankos gatvė per beveik pusantro šimtmečio iš trakto, vedusio į miestą, su pavieniais medinukais ir aplinkui plytėjusiais daržais bei sodais, tapo pagrindine Naujojo Miesto arterija, prie kurios rikiavosi gaivių architektūros vėjų įkvėpti modernūs namai. Dauguma jų išliko iki šių dienų.

Knyga lydi skaitytoją iš namo į namą ir pasakoja vilniečių, Didžiojoje Pohuliankoje stačiusių ir pirkusių namus, nuomojusių butus, dirbusių, kūrusių, pramogavusių, auginusių vaikus, kasdienybės epizodus. Atskirą siužetinę liniją kuria gausi vaizdinė medžiaga – gatvės nuotraukos ir piešiniai, pastatų brėžiniai ir miesto planai. Knyga padės geriau pažinti ne tik vienos iš pagrindinių sostinės gatvių istoriją, bet ir viso miesto raidą.

Aelita Ambrulevičiūtė ir Giedrė Polkaitė-Petkevičienė – istorikės, tiriančios skirtingus laikmečius. Aelitos tyrimų laukas yra XIX–XX a. pradžios socioekonominė istorija, Giedrė domisi XX a. pirmos pusės istorija. Kartais jos susivienija norėdamos prakalbinti Vilniaus gatvių namus.

Kitos serijos „Prabilę namai“ knygos:

XIX a. Vokiečių gatvės eskizai

Žydų gatvės kasdienybė XIX–XX a. (iki 1940 m.)

Mėsinių gatvės pasažai XIX–XX a. (iki 1940 m.)