„Negailestinga, vizionieriška šiuolaikinės apokalipsės meistro knyga.”
Susan Sontag

Lapkričio pabaiga. Į Vengrijos miestelį atvyksta cirkas, kurio vienintelis eksponatas – negyvas banginis. Trupę seka grėsminga minia, siaubianti viską pakeliui. Apėmus visuotiniam nerimui, žmonės savaip kabinasi į paskutinius tvarkos likučius, ieškodami jos buityje, muzikoje, kosmose.

Mizantropas muzikos profesorius Estera nebesikelia iš lovos, jam įdomios vien senosios instrumentų derinimo sistemos, jo žmona Esternė prisidengdama „moraliniu perginklavimu“ suirutėje siekia prasimušti į valdžią, tyros sielos keistuolis Valuška stebi kosminių kūnų judėjimą, net nesistengdamas saugotis nuo grėsmės, o jo motina Pflaumnė, savo namus pavertusi kambarinių augalų džiunglėmis, laukia, kol apokalipsė praeis, jos nepalietusi…

László Krasznahorkai (g. 1954) – vengrų rašytojas, 2025 m. gavęs Nobelio literatūros premiją „už įtaigią ir vizionierišką kūrybą, kuri apokaliptiško siaubo įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią“. Skaitytojams žinomas dėl tankaus, poetinio stiliaus ir apokaliptinių temų. Nagrinėja visuotinės tvarkos griūtį ir žmogaus (ne)atsparumą, meistriškai derindamas egzistencinį nerimą su juoduoju humoru.

„László Krasznahorkai kūryba paskandina – apokaliptiniuose viražuose, vizijose, klampojime per purvą, į begalybę susivejančiuose sakiniuose. Tai pakraščių, paribių teritorija, kuri sykiu hipnotizuoja patamsišku grožiu, gaivališka kalbos didybe.“
Audrius Ožalas, 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, knygų apžvalgininkas

„Susidūrimas su tokiomis knygomis man padeda įprasminti gyvenimą. Skaitymas tampa ne laisvalaikio praleidimo būdu, o bandymu suvokti pasaulį ir akistata su žmogaus prigimtimi.“
Adomas Juška, teatro režisierius, šio leidimo redaktorius

„Margas veikėjų ir įvykių kaleidoskopas nepailstamai sukasi priešais akis, įtraukdamas į painų, klampų ir sudėtingą įvykių srautą. Ši sumaišties archeologija yra viena atsparumo chaosui klosčių.“
Jurgita Katkuvienė, literatūrologė, semiotikė