Ši knyga skirta skaitytojams, kurie nėra tokie jauni, kad vis dar būtų optimistai.

N-40 galėtų būti šios knygos amžiaus cenzas. Romano problemos nerūpi dvidešimtmečiams ar trisdešimtmečiams.

Studijavęs ir dėstęs psichologiją ir filosofiją, eilėraščių, esė ir prozos knygų autorius Liutauras Degėsys savo ketvirtajame romane „Sapnuojantys nemiega“ vedasi skaitytoją į savo sukurtą Niekur-Niekada-Nesantį-Miestą.

Ar gyvenimas yra sapnas. Ar sapnuojantys gyvena. Gal mes visai ne gyvename, tik sapnuojame, kad nemiegame. O vieną dieną pabusime ir pamatysime, kad visas gyvenimas iki šiol buvo tik sapnas.

Romano meilės trikampis čia panašesnis į kvadratą – į narvą, kuriame uždaryti blaškosi romano herojai. Mylintys, kenčiantys, naikinantys, nuodijantys save ir kitus, bet nepajėgiantys vienas be kito gyventi. Personažų jausmai ir veiksmai persipynę pranašingais sapnais, fantazijomis, apmąstymais, svarstymais. Herojams leidžiama neturėti jokių stabdžių, įskaitant ir kalnuose vairuojamą automobilį. „Sapnuojantys nemiega“ – tai knyga apie vienatvę trise, dar beviltiškesnę nei dviese arba vienumoje.