„Sidhartha” – vienas žymiausių vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Hermann Hesse kūrinių. H. Hessse nepaprasto likimo menininkas, o Sidharthos istorija – tam tikra prasme jo gyvenimo kelio apmąstymas.

Hermann Hesse kūryba persmelkta Indijos filosofijos, bet „Sidhartha“ ypatingai. Nors tikrasis Sidhartha Gautama Šakjamunis, gimęs Šiaurės Indijoje, yra pirmasis Budha, prašvitęs ir pasiekęs Nirvaną, surinkęs gausų būrį pasekėjų ir mokęs žmoniją, kaip išsivaduoti nuo gyvenimo kančių, šioje knygoje autorius Sidharthos vardu vadina brahmano sūnų, kurį patraukia elgetaujančių vienuolių, atklydusių į miestą, romus žvilgsnis, sklindantis savęs atsižadėjimo aromatas, gyvenimo kančios sunaikinimas. Jis nutaria palikti tėvo namus ir keliauti drauge su jais, su samanais. O jo vaikystės draugas Govinda, matydamas išmintingą ir gražų savo draugą, jo nepalieka, ir keliauja su juo.

Asketiškas gyvenimas pas samanus Sidharthai padėjo suvokti, kad visą kelią jis turi praeiti pats, tik taip atras savo tiesą ir išsivaduos iš kančios. To neišmokys joks išminčius, kad ir kokia palaima ir ramybe alsuotų šviesus taikus mokytojo žvilgsnis. Neįmanoma žodžiais perteikti jausmo, kurį patirti gali ne kiekvienas. Dėl to, išgirdęs apie šventąjį atsiskyrėlį, prašvitusįjį vienuolį Gotama, jis palieka samanus ir leidžiasi į kelionę, norėdamas pamatyti jį. Ne išgirsti jo mokslo, o tik pamatyti, kaip atrodo prašvitęs žmogus. Suradęs šį atsiskyrėlį, Sidhartha atsisveikina su savo draugu Govinda, palikdamas jį tarp kitų vienuolių, besiklausančių išminčiaus mokslo, o pats patraukia toliau. Tačiau ramybe alsuojantis senojo vienuolio žvilgsnis nepalieka visą jo gyvenimą, jis pamilsta šį žmogų. Bet turi jį palikti, kad pats atrastų būdą, kaip pasiekti šį nuostabų jausmą, kuris persmelkia visą išminčiaus žvilgsnį, eiseną, kalbą.

Romanas „Sidhartha” išverstas į 39 kalbas, tiražas siekia keliolika milijonų egzempliorių.