„Žmogus yra švytuoklė, kabanti tarp Dangaus ir žemės, o jo širdis tarsi paukštis nuolat blaškosi tarp grumsto ir žvaigždės.“
Arvydas Šliogeris

„Tarp žemės ir Dangaus“ – tai dvyliktoji aktorės Doloresos Kazragytės autobiografinės eseistikos knyga. Į ją sudėti tekstai, parašyti 2021-23 metais. Tai dienoraštis apie gyvenimo šviesotamsą, apie kovą su liūdesiu ir nerimu, apie rudens vėtras ir Amžinybės šviesos trauką.

„Ak, tie gyvenimai! Tarp Dangaus ir žemės. Bet kodėl tiek daug žemės ir tiek nedaug Dangaus? Taip retai Dangus apgaubia žmogų, nors, rodos, žmogus yra surištas su Dangumi. Jis toks beribis, o Žemė – smiltelė Visatoje… tai kodėl žmogus toks nelaimingai žemiškas? O gal kančia ar tiesiog nelaiminga lemtis priartina Dangų? Gal todėl žmogus ištveria, iškenčia tiek daug ir nepalūžta?“

„Laikau atmintyje ir širdyje prieš daugelį metų patirtą sapną: skridau (o gal tiesiog buvau) neaprėpiamoje švelniai žydroje erdvėje. Nejaučiau kūno! Jo nebuvo! Buvau tik Aš. Buvau laisva! Nežemiškai laiminga, begalinio džiaugsmo pripildyta. Laisva! Bet… tai buvo tik sapnas…
O ši žemiška ramybė ir laisvė – man pažįstama: taip jaučiuosi miškuose, pušynuose, kalbėdama su medžiais, drugeliais, vabalėliais, saule, debesimis…“