Esama akimirkų, kai būtina kalbėti ir nemanyti, kad kai kas yra savaime suprantama. Taip pat esama akimirkų, kai, priešingai, geriau netarti nė žodžio. Dvi labai paprastos taisyklės. Sudėtingiausia nuspręsti, kada taikyti vieną, o kada – kitą.

Antonijui aštuoniolika. Ne vienus metus jis gyvena sirgdamas liga, parklupdančia jį netikėčiausiomis akimirkomis. Pagaliau 1980-ųjų birželį atsiveria galimybė su ja atsisveikinti visiems laikams, tereikia apsilankyti pas gydytoją Marselyje. Antonijų lydėti kelionėje pasisiūlo tėvas. Jis talentingas matematikas, po skyrybų su Antonijaus motina menkai dalyvaujantis sūnaus gyvenime. Tačiau kelionės aplinkybėms pasisukus netikėta linkme tėvui ir sūnui tenka praleisti dvi bemieges naktis įstabiame, purviname, drąsiame ir įžūliame Marselyje. Trumpus, šaltus jų pokalbius svetimame mieste keičia nuotykiai, lydimi diskusijų apie šeimą, poeziją, seksą, muziką, matematiką ir mirtį. Ir tėvas su sūnumi pagaliau pradeda iš tiesų pažinti vienas kitą, nes per kartu praleidžiamas dvi paras atsiskleidžia viso jų gyvenimo tarpusavio santykių istorija.

Kavos sklidinos naktys, džiazas ir matematika: „Trečia valanda ryto“ – nepamirštamas pasakojimas apie iliuzijas ir praeities klaidas, talentą ir bėgantį laiką, bet pirmiausia – apie meilę.

Gianrico Carofiglio (Džanrikas Karofiljas, g. 1961) – iš Bario kilęs italų rašytojas, eseistas. Ilgą laiką dirbo prokuroru, teisėju, stengdamasis žaboti mafijos veiklą gimtinėje. Kaip rašytojas G. Carofiglio debiutavo 2002 m., nuo to laiko jo knygos sulaukia didžiulio susidomėjimo visame pasaulyje – jų parduota jau daugiau nei 6 milijonai. Savo romanuose G. Carofiglio atskleidžia socialinę Pietų Italijos tikrovę, nagrinėja kartų konflikto, atminties temas. „Trečia valanda ryto“ – pirmoji lietuvių skaitytojų pažintis su šiuo autoriumi.