2001-ųjų spalio pirmąją Marijos ir Vainiaus draugystę nutraukė tragiškas įvykis – dešimtmetis Vainius neteko mamos. Po daugelio metų Vainius ir Marija vėl susitiko, jų istorija prasidėjo iš naujo, tačiau ilgainiui viską ėmė temdyti spalio pirmosios šešėlis.

Dvibalsiame pasakojime kvestionuojama tikrovė ir įgalinama vaizduotė. Jau nuo pirmųjų knygos puslapių skaitytojas įtraukiamas į faktų tikrinimo žaidimą, kviečiantį svarstyti apie tai, kas nutiko iš tikrųjų, o kas – išgalvota.

Romanas ne tik įklampina į tikrovės kvestionavimo galvosūkį, bet ir panardina į švelnią nostalgiją: pasakojimas, prasidėjęs dar praėjusio amžiaus pabaigoje, nusidriekia per kelis dešimtmečius, taikliai, šmaikščiai ir įžvalgiai reflektuoja įvairias patirtis.

Kūriny išlaikoma nejauki, mistinė atmosfera. Auganti įtampa nuolat primena apie laukiančią neišvengiamybę – net jaukiausias akimirkas vis temdo miško viduriuose besislapstančios raganos juokas.

Monika Baltrušaitytė (gim. 1989) Vilniaus universitete baigė žurnalistikos studijas, vėliau įgijo politikos mokslų magistro laipsnį. Kūrybą pagrindiniuose šalies kultūriniuose leidiniuose skelbia nuo bakalauro studijų laikų. 2018 m. pasirodęs novelių rinkinys „Išėję prie upės“ buvo įvertintas Augustino Griciaus premija, skiriama už geriausią per dvejus metus išleistą pirmąją prozos knygą. „10-01“ – pirmasis autorės romanas. Pasitelkiant humorą, laikraščių ištraukas, vaikiškų rašinių nuotrupas, ryškius personažus, keistas, netikėtas, dažnai komiškas situacijas, romane klausiama: ar reikalinga tikrovė, jeigu viską gali išgalvoti?