Vabisabis, – sumurmėjo Haruka. – Tai japonų kultūros dalis. Mes branginame netobulus ar neužbaigtus dalykus, nes tuo jie ir yra žavūs. Pripažįstame jų vertę – senos puodynės, seno žmogaus – ir suprantame, kad jie kalba apie išmintį ir gyvenimo patirtį. Jie vien būdami yra vertingi.

Aplankyti Japoniją kelionių tinklaraštininkei Fijonai visada buvo svajonių sąrašo viršuje. Todėl laimėjusi visiškai apmokėtą kelionę į tuos egzotiškus kraštus įsivaizdavo, kad svajonė jau pasiekiama ranka. Tačiau atvykusi į gyvenimu kunkuliuojantį, niekada nenurimstantį Tokiją akis į akį susiduria su vyriškiu, kuris prieš dešimtį metų sugriovė jos gyvenimą, – su gražuoliu fotografu Geibu.

Užmiršti šitiek sielvarto sukėlusio paskutinio jųdviejų susitikimo jai taip ir nepavyko. Vis dėlto stebuklinguose japoniškuose soduose, švelniai rausvuose sakurų žiedų debesyse, šurmuliuojančiose didmiesčio gatvėse ir įspūdingų šventyklų tyloje Fijona su Geibu neria į abipusę aistrą fotografuoti. Tik ar jiedu pajėgs vėl pamatyti gyvenimo spalvas – ir save pačius – kitaip?

„Arbatinė Tokijuje“ – šiltas ir jausmingas romanas nejučia perkelia į svaiginančio aukščio dangoraižių, magiškų arbatos ceremonijų, gamtos dermės ir šventyklų šalį ir pasakoja kvapą gniaužiančią meilės istoriją apie aistrą gyventi šią akimirką ir antrąją galimybę.

Julie Caplin (Džuli Keplin) – anglų rašytoja, apkeliavusi ne vieną žemyną su žinomais maisto kritikais ir žurnalistais, išgarsėjo savo kulinariniais kelionių romanais, juos labai pamėgo daugelio šalių skaitytojai. Lietuvių kalba išleistos jos knygos jau leido paklajoti po Kopenhagą, Niujorką ir Paryžių. „Arbatinė Tokijuje“ – ketvirta į lietuvių kalbą išversta šios autorės knyga.