Tai nemeilė sau, nepasitikėjimas savimi, tai – dažnai galvoje skambančios frazės: „…man neduota, aš niekam neįdomus, visi aplinkui tiek daug pasiekę, o aš…“

Tai iš vaikystės atsinešamas įsitikinimas, kad: „…tokie kaip aš – pasauliui neįdomūs, nieko nepasiekia, iš jų jokios naudos…“

Toks žmogus renkasi slėptis, nes: „…jei mane pamatys, aš vėl susimausiu ir vėl būsiu atstumtas…“ Laikas eina, metai bėga, o gyventi baisu…

Gal laikas atrasti drąsos ir pradėti gyventi savo gyvenimą, o ne tokį, kokio iš tavęs tikisi kiti?

Rezonuoja? Atpažįstama?

Šios Donaldo Duškino knygos „Bijau būti matomas: 11-os dialogų Herojaus kelionė ir jo draugų istorijos“ Herojus leidžiasi į pačią sunkiausią pasaulyje kelionę, ieškodamas atsakymo į šiuos klausimus.