Visiems Eleonoros Olifant gerbėjams!

Britų literatūros redaktoriaus Richardo Roperio knyga „Dėl to verta gyventi“ jau dabar lyginama su milžiniško populiarumo sulaukusiu romanu „Eleonorai Olifant viskas gerai“. Romano epicentre – vienatvė ir ją įkūnijantis herojus Endrius, kuris tikrai nepanašus į svajonių vyrą.

Keturiasdešimtmetis Endrius nei išvaizdus, nei sąmojingas, nei drąsus, o darbas municipalinėje tarnyboje taip pat nedaro įspūdžio. Jo pareiga – vykti į mirusių vienišų žmonių butus, juos apžiūrėti ir, jei įmanoma, rasti jų gimines ar artimuosius ir pranešti apie nelaimingojo gyvenimo pabaigą.

Tačiau po darbo Endriaus namuose laukia mylinti žmona Diana ir du vaikai. Bent jau taip mano vyro kolegos, nes būtent taip savo šeimą jis pristatė per darbo pokalbį prieš penkerius metus. Deja! Endriaus namuose, jei jis neklauso Ellos Fitzgerald dainos, tuščia ir tylu, Jo šeima – iliuzija, prieš bendradarbius vaidinamas spektaklis ir, galbūt, maloni paguoda nuo vienišos tikrovės.

Vieną dieną municipalinės tarnybos duris praveria nauja darbuotoja Pegė. Ji sujauks vienišiaus Endriaus kasdienybę. Dabar jo laukia sunkus pasirinkimas – pasakyti tiesą, net jei tai reikštų prarasti Pegės prielankumą, ir pradėti gyventi tikrą gyvenimą? Ar likti saugiame melo kokone?

Pagrindinė romano „Dėl to verta gyventi“ tema – vienatvė. Tačiau autorius nesistengia pateikti jos dramatiškai. Romane netrūksta šypsenų, švelnumo ir humoro. Tai pasakojimas apie tai, kaip atsiverti gyvenimui. O apie gyvenimo pasirinkimus autorius kalba kiek tragikomiškai ir šmaikščiai.

Richardo Roperio pasakoja, kad idėja parašyti šią knygą jam kilo perskaičius straipsnį apie žmones, besirūpinančius tais, kurių nėra kam palaidoti.

„Dėl to verta gyventi“ – tai romanas apie mūsų, žmonių, patiriamas problemas ir jas išspręsti padedančius ryšius.“
The Irish Times