Knygoje „Džiaugsmas: laimė kylanti iš vidaus”, Osho nagrinėja džiaugsmo prigimtį iš radikaliai naujo požiūrio taško. Meistriškai naudodamas atjautos ir humoro derinį, Osho mums atskleidžia, kad džiaugsmas yra gyvenimo esmė, kad netgi liūdesio šaknys kyla iš džiaugsmo. Osho mus drąsina priimti džiaugsmą su dėkingumu už gyvenimą ir jo iššūkius, užuot nustatinėjus sąlygas ir kėlus reikalavimus laimei. Priimdamas džiaugsmą, žmogus labiau priartėja prie autentiškos, taikios ir harmoningos būsenos.

Osho ragina žmones pažinti jiems primestą įsitikinimų bei prietarų sistemą ir jos atsisakyti, nes ji riboja jų galimybes ir skurdina gyvenimą. Londono Sunday Times pavadino jj „vienu iš tūkstančio XX amžiaus kūrėjų”, o Indijos Sunday MidDay -„vienu iš dešimties žmonių (greta Gandžio, Nerhu ir Budos), kurie pakeitė Indijos likimą”. Dabar, nuo Ošo mirties (1990 m.) prabėgus daugiau nei dviem dešimtmečiams, jo mokymo jtaka vis plečiasi, jį studijuoja įvairaus amžiaus ieškotojai faktiškai visose pasaulio šalyse.

„Laimingam žmogui religija nereikalinga, jam nereikalinga šventykla, nereikalinga bažnyčia. Laimingam žmogui visa visata yra šventykla, visa egzistencija jam yra bažnyčia.”
Osho