Lietuviai, susigyvendami su senuoju Karaliaučiumi, savo santykį įprasmino raštais, šventomis giesmėmis, poezija, pamokslais. Miestas atsivėrė liuteronybei, vėliau reformuotam tikėjimui, galiausiai pietizmui – naujam religiniam sąjūdžiui. Aiškiai buvo reiškiamas palankumas Lutheriui, o religinių raštų rengimą ir leidybą Rytprūsiuose rėmė bažnyčia ir valstybė; lietuvių kalba buvo įteisinta kaip viena iš viešųjų liuteronybės kalbų.

Liuteroniška aplinka ir etninė patirtis įkvėpė ir subrandino įvairiapusišką Kristijono Donelaičio veiklą bei kūrybą. Tik protestantiškoje aplinkoje galėjo atsirasti „Metai“.

Karaliaučiaus pietizmas kieta drausme ir auklėjimu persmelkė jaunojo Imanuelio Kanto studijų metus. Būsimasis filosofas patyrė kolegijoje brukamą prievartinį Dievo gailestingumo išgavimą, ir tai vėliau stipriai paveikė fundamentaliąją Kanto moralės religijos idėją.

Lietuva Karaliaučiuje arba Karaliaučius Lietuvoje yra nesibaigianti istorija arba idėja. Tokia „praeitis niekada nemiršta, ji net nėra praėjusi.“ (Hanna Arendt)

Valentinas Kazlauskas (g.1950) – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro fleitininkas, emeritas. Baigė Lietuvos muzikos akademiją ir Peterburgo konservatorijos aspirantūrą (1985). Domisi XVII–XVIII a. Karaliaučiaus kultūrine aplinka, K. Donelaičio gyvenimu, I. Kanto idėjomis ir muzikine estetika. Lietuvos spaudoje šiomis temomis paskelbė straipsnių.