Knygoje ‘Iliuzijos” Ričardas Bachas sutiko Donaldą Šimodą, raktus į visatos paslaptis turėjusį pilotą. Dalis Šimodos paslapties buvo nedidelė knygelė „Mesijo vadovas” – aforistinių minčių rinkinys. „Atsiversk ją, – sakė Šimoda, – ir rasi viską, ką tau reikia žinoti”.

Nepamiršk, kad šis pasaulis nėra realus. Tai žaidimų aikštelė, kurioje pagal regimus pavidalus mokaisi pažinti už „atrodo“ slypinčią Būtį.

Kiekviena galinga idėja nuostabi, bet visiškai bevertė, kol nesi nutaręs jos pritaikyti.

Svarbiausia priežastis, dėl kurios negauni atsakymų, yra ta, kad neuždavei klausimų.

Principai keičiasi pamažu. Permainą pajusi tik tada, kai tai, ką pirma laikei teisinga, jau taip nebeatrodys.

Bet kokia kita erdvė ir laikas normaliam ir blaiviai mąstančiam žemės gyventojui, kuriuo dar kurį laiką tau skirta būti, tėra sapnas.

Kartais smagu užsimerkti ir tamsoje tarti sau: „Esu burtininkas, ir kai atmerksiu akis, pamatysiu pasaulį, kurį pats sukūriau ir už kurį tiktai aš esu atsakingas.“ O paskui pamažu tarsi scenos užuolaidą kilstelėti akių vokus. Ir ką gi: štai tavo pasaulis, toks, kokį susikūrei.

Svajones sugriauti gali tik kompromisas.

Kaip lengva pajusti užuojautą matant į bėdą patekusį save!

Tu kuri gyvenimą panašiai kaip vorai rezga tinklus. Vienai gijai ištempti kartais prireikia daugybės mėginimų.

Daugiausia išmoksti rungdamasis su priešininku, galinčiu tave įveikti.

Gyvenime rask pakankamai erdvės tam, kuo visuomet svajojai užsiimti, ir neliks kur vešėti nepasitenkinimui.

Įtikink save, kad tavo galimybės ribotos, galiausiai taip ir bus.

Žinomiausia Ričardo Bacho knyga Džonatanas Livingstonas Žuvėdra