E. M. Remarko romane „Naktis Lisabonoje“, lėtame kaip kino filmas, vaizduojama dviejų porų gyvenimo istorija.
Veikėjai, įsviesti į karo mėsmalę, lieka ištikimi sau, savo principams. Net ir per karo sumaištis žmoguje nemiršta meilės aistra, užuojauta, supratimas. Nesvarbu, kaip susiklosto tolesnis romano veikėjų likimas, svarbiausia – troškimas ir pastangos mylėti, suprasti pirmiausia savo „aš“, o tada – visą pasaulį.

Erichas Maria Remarqas (1898 – 1970) parašė 14 romanų. Autoriaus romanų temos – meilė ir mirtis: žmogaus būties pagrindas. Jose skaitytojas sutinka pats save, išgalvoti veikėjai atrodo jam kaip jo paties svajonių, abejonių ir baimių atspindys. Pirmasis pasaulinis karas („Vakarų fronte nieko naujo“), Veimaro Respublikos drama („Kelias atgal“, „Trys draugai“, „Juodasis obeliskas“), tremtis („Mylėk savo artimą“, „Triumfo arka“, „Naktis Lisabonoje“, „Šešėliai rojuje).