Buvo dienų, kai nieko nevalgydavau. Tuomet stengdavausi susikurti pakilią nuotaiką. Atsiguldavau ant lovos ir imdavau šypsotis. Šypsodavausi nesiliaudamas po dvidešimt minučių, paskui šypsena virsdavo žiovuliu. Tai būdavo labai nemalonu. Aš praverdavau burną, kad tiktai nusišypsočiau, o ji atsiverdavo plačiau, ir aš žiovaudavau. Imdavau svajoti.

Pasaulis apie D. Charmsą išgirdo tik 7 deš. pabaigoje. Jo kūriniuose meistriškai perteikiamas dvasinis nuosmukis, žmogiškųjų ryšių irimas ir tragiškos to pasekmės. Geriausiai rašytojo kūrybą atspindi apsakymų ir apysakų rinkinys „Nutikimai“. Tai trumpos kasdienybės miniatiūros, gausios atsitiktinės prievartos ir staigios mirties. Į absurdišką Stalino Rusiją nukeliantys pasakojimai tiršti nepranokstamo autoriaus humoro.

Sigito Parulskio papildytas „Nutikimų“ vertimas padės iš naujo atrasti vieną drąsiausių ir originaliausių ano šimtmečio rašytojų.

Daniilas Charmsas (Daniil Juvačiov, 1905-1942) – rusų absurdo literatūros klasikas. 1927 m. su bendraminčiais įkūrė „Realiojo meno susivienijimą“, skelbusį „naują pasaulėjautą ir naują meną“. Netrukus sovietų valdžia juos pavadino klasiniais priešais. D. Charmsas buvo suimtas, jam uždrausta publikuoti savo kūrinius. Už „kenksmingus“ pasisakymus 1941 m. išsiųstas į psichiatrinę ligoninę, kur, manoma, mirė iš bado.