Padaužų kaime gyvena šeši vaikai. Septynerių Lisa su dviem vyresniais padaužom broliukais Lase ir Bose gyvena Viduriniame viensėdyje, gretimame viensėdyje iš vienos pusės gyvena dvi geriausios jos draugės Brita ir Ana, o iš kitos – berniukas, vardu Ulė, už kurio Lisa ketina ištekėti, kai užaugs. Vaikai kartu eina į mokyklą, padeda ūkyje, žaidžia, krečia išdaigas ir patiria įvairiausių nuotykių…

Knygoje „Padaužų kaimo vaikai“ spausdinami visi trys švedų vaikų rašytojos Astridos Lindgren pasakojimai apie Padaužų kaimo vaikus: „Mes, Padaužų kaimo vaikai“, „Dar apie Padaužų kaimo vaikus“ ir „Padaužų kaime vienos linksmybės“.

Aš Lisa. Esu mergaitė, bet juk ir iš vardo matyti. Man septyneri metai, greitai sukaks aštuoneri. Kartais mama sako:
– Tu jau didelė mamos dukrelė, galėtum šiandien sušluostyti indus.
O Lasė su Bose kartais primena:
– Mergiotėms nevalia žaisti indėnus. Tu per maža.
Užtat ir galvoju, ar aš didelė, ar maža. Jei vieni mano, kad didelė, o kiti, kad maža, tai tikriausiai esu paties geriausio amžiaus.
Lasė ir Bosė mano broliai. Lasė devynerių metų, o Bosė aštuonerių. Lasė nepaprastai stiprus ir bėga kur kas greičiau už mane. O aš moku bėgti kaip Bosė. Kartais, kai Lasė ir Bosė nenori, kad eičiau drauge, Lasė palaiko mane, kol Bosė nubėga galiuką, ir jo jau nepavysi. Paskui Lasė paleidžia mane ir nulekia tekinas lengvai kaip niekur nieko. Aš neturiu sesers. Gaila. Berniukai tokie išdykę.
Mes gyvenam viensėdy, kuris vadinasi Vidurinis.