Knygos „Smarvė“ puslapiuose nugulė aibė tikrų istorijų – nuo bankų plėšikais tapusių bankininkų ir Kremliaus elitui išplautų milijardų iki balsų supirkinėjimo Seimo rinkimuose ar verslo, sukurto vagiliaujant iš labdaros konteinerių. Suskaičiuota tiek pinigų, kiek pakaktų nedidelės valstybės biudžetui. Ir visi tie pinigai skleidžia specifinį kvapą. Smarvę.

Žodis „smarvė“ apima daug reikšmių. Nuo akivaizdaus ir tiesmuko dvoko iki poreikio „turėti smarvės“, kad savo noru lįstum ten, kur nešvaru, o neretai ir pavojinga. Galiausiai, jei gyvenimą pašventi kapstymuisi po svetimą smarvę, susitaikyk su tuo, kad ir pats šiek tiek prasmirsi.

„Kai pankas (iš tikrųjų kadaise nešiojęs skiauterę) yra ir skaičiukų, ir nuobodžių popierių maniakas, jūs gaunate knygą, kurią skaitydami daug juoksitės, bet ir kartu norėsite riebiai nusikeikti dėl sukilusios pykčio bangos. Tačiau ši knyga ne tik apie pinigus ir meilę. Ji ir apie viltį. Viltį, kad kol bus tokių pankų, purvinos verslo ir politikos istorijos lįs į viešumą.“
Rima Urbonaitė, politologė

„Žurnalistikos esmė yra aistra tiesai. Šioje knygoje vienas aistringiausių Lietuvos žurnalistų ironiškai, saviironiškai ir skausmingai nuoširdžiai pasakoja apie nekasdienišką žurnalisto kasdienybę. Kai kelias į tiesą veda per kantrų darbą, užčiuoptus istorijų siūlų galus, padarytas bei ištaisytas klaidas ir kartais vis tiek atveda į teisinį ar faktinį akligatvį. Kaip nepasiduoti, mylėti savo amatą, nugalėti baimę ir tikėti, kad tavo pastangos žinoti turi prasmę.“
Buvęs Šarūno kolega, filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas