Ši knyga yra „Vilniaus pokerio“ dvasinis brolis.
Šie du romanai slaptingai panašūs, o kartu
visiškai nepanašūs – tokie tegali būti
vien tikri broliai.
1971: eina į pabaigą roko aukso amžius …
beviltiškai žlugo Prahos pavasaris…
senokai išardytos Sorbonos barikados…
Jaunas Vilniaus žmogus bando prisijaukinti
pasaulį, užkerėti juodą Vilniaus šmėklą.
Tačiau išgyventi nepadeda nei gilūs ir graudūs
apmąstymai, nei visa pasaulio išmintis.
Padėti gali tik Vilniaus džiazas:
lygiagretūs pasauliai ir telepatija,
meilės kartėlis ir neregėti erotiniai eksperimentai,
mirtis ir beprotybė.
Liūdnas absurdas ir džiaugsmingas balaganas.
Kraujas, prakaitas ir ašaros. Jaunas žmogus
pats virsta magiška Vilniaus šmėkla,
tačiau šitaip galbūt tampa
visu pasauliu.

R. Gavelio anotacija pirmajam leidimui 1993 m.