Rašytojo memuarai „Žemė žmonių planeta“ – knyga apie draugystę, mirtį, pasiaukojimą, didvyriškumą ir vienatvę. Tai pasakojimas apie tai, dėl ko verta gyventi.

Antoine de Saint-Exupery mums geriausiai pažįstamas kaip „Mažojo princo” autorius, tačiau galbūt nedaugelis žino, kad jo darbas – skraidinti pašto lėktuvu siuntas. Būtent tarnyba pašto aviacijoje – pagrindinė „Žemė žmonių planeta“ tema. Knygoje autorius pasakoja apie savo karjerą skraidant virš Saharos dykumos ir Andų viršūnių, santykius su kolegomis, darbe iškylančius iššūkius. Jis atvirai kalba apie incidentą 1935 m., kai jo pilotuojamas lėktuvas nukrito į Saharos smėlynus, o Saint-Exupery ir jo kolega Andre Prevot išsigelbėjo tik dėl to, kad laimingo atsitiktinumo dėka juos rado pro šalį keliavęs beduinas.

Pirmą kartą knyga pasirodė Prancūzijoje 1939 m. Netrukus ji buvo išversta į anglų kalbą ir išleista Jungtinėse Valstijose. Prancūziška ir angliška knygos versijos šiek tiek skiriasi – kai kurių dalių Saint-Exupery atsisakė, nes manė, kad jos nepatiks anglakalbei auditorijai. Tačiau jis knygą papildė tam tikrais naujais intarpais.

1939 m. „Žemė žmonių planeta“ pelnė Prancūzijos akademijos Grand Prix romano kategorijoje – tai vienas iš seniausių ir garbingiausių Prancūzijos literatūros apdovanojimų. Tais pačiais metais ji apdovanota Jungtinių Valstijų Nacionalinės knygos premija negrožinės literatūros srityje. Žurnalas National Geographic įtraukė ją į šimtą geriausių nuotykių literatūros kūrinių sąrašą, teigdamas, kad „Žemė žmonių planeta“ yra geriausia kada nors parašyta knyga apie aviaciją.

Šios knygos pavadinimas įkvėpė Šveicarijoje įsikūrusią labdaros organizaciją, besirūpinančią pasaulio vaikų teisėmis, kuri jį perėmė 1959 m. 1967 m. Monrealio pasaulinė paroda buvo įkvėpta šios Saint-Exupery knygos, o jos pavadinimas pasitelktas kaip pagrindinė parodos tema.

Antoine de Saint-Exupery – prancūzų literatūros klasikas, rašytojas, poetas, dirbęs žurnalistu ir pilotu. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis prisijungė prie karinių oro pajėgų ir vykdė žvalgybines operacijas. 1940 m. buvo demobilizuotas ir vyko į JAV derėtis dėl pagalbos savo šaliai kare su Vokietija. Vėliau prisijungė prie laisvųjų Prancūzijos oro pajėgų ir dingo be žinios 1944 m. liepą, žvalgydamas Viduržemio jūrą. Tradiciškai tai laikoma jo mirties data.