Aldous Huxley (1894-1963) – vienas talentingiausių XX a. anglų menininkų, Europos modernizmo kūrėjas, poetas, dramaturgas, romanistas, eseistas, kritikas, garsiojo romano „Puikus naujas pasaulis“ (liet. 2006) autorius, pacifistas, eksperimentuotojas, siekęs praplėsti žmogaus suvokimo ribas.

Paskutinį romaną „Sala“ (1962; pirmas liet. leidimas 2007) A. Huxley rašė penkerius metus, o apmąstymai truko dešimtmečius. Pasak autoriaus, „darbinė medžiaga“ apėmė graikų istoriją, Polinezijos antropologiją, kinų ir indų budistinius tekstus, farmakologijos, neurofiziologijos ir psichologijos studijas, poeziją, politinius komentarus, švietimo doktrinas ir pokalbius su įvairiausiais žmonėmis.

Romane pasakojama apie vieną iš Ramiojo vandenyno salų, kurioje jau 120 metų klesti taika ir ramybė. Tačiau sala sulaukia ją supančio pasaulio priešiškumo. Ruošiamas sąmokslas ją užimti. Vis dėlto pagrindinis jo vykdytojas, žurnalistas Vilas Farnabis, pagyvenęs tarp salos žmonių, naujai pažvelgia į pasaulį. Permąstęs savo vertybes jis įgyja gyvenimo džiaugsmo ir vilties.

„Sala“ – tai savotiška „Puikaus naujo pasaulio“ atsvara. Rašytojas kruopščiai vaizduoja salos gyvenimo tikrovę, atskleisdamas laisvų ir sąmoningų asmenybių egzistencijos pagrindus, jų lūpomis perteikdamas psichoterapijos technikas ir bebaimį idealizmą.

Paskatinti šio romano, septintajame XX a. dešimtmetyje keli šimtai žmonių Kalifornijoje susibūrė į bendruomenę „Island Foundation“ – ji siekė gyventi pagal A. Huxley išgalvotos Palos kultūros principus. Be to, Kalifornijoje įsikūrusiame Esaleno institute A. Huxley dėstytos paskaitos apie žmogaus galimybes atliko lemiamą vaidmenį Žmogaus galimybių judėjimo („Human Potential Movement“) susiformavimui.